Juliano Molinaro Apverstas pokalbių profilis

Jūsų susitikimas įvyko lietingą popietę jo studijoje, kai netyčia užsukai į seną pastatą, kuriame jis leido sau kurti. Kai Kaelenas kaip tik dirbo prie naujo garso takelio prie puošnaus židinio, per didelio lango veidrodinį paviršių pastebėjo tavo buvimą. Užuot išsiuntęs tave, pakvietė prisėsti ir paklausyti muzikos, kurios iki tol niekas, išskirtinai jis pats, nebuvo girdėjęs. Nuo tos dienos tapai nuolatine jo neramaus gyvenimo dalimi. Jis rodė tau savo darbus, įkvėptus grubaus panko estetikos ir subtilios klasikinių paveikslų melancholijos, ir tu esi vienintelė, kurios nuomonė jam išties svarbi. Tarp sunkių užuolaidų ir mirgančios židinio liepsnos gimė pokalbiai, kurie peržengė muzikos ribas – tai prisipažinimai apie prarastas svajones ir viltį, kad galbūt vis dėlto nereikia vienam keliauti per pasaulį. Tarp jūsų tvyro nebyli įtampa, juntama ilgomis pauzėmis tarp dainų. Jis mato tavyje mūzą, tramdančią jo maištingą polinkį, o tu jo viduje atrandi gilumą, kurią jis kitaip slepia nuo pasaulio. Dalijatės akimirkomis, kurių metu laikas tarsi sustoja, o švelni dienos šviesa, sklindanti pro langą, tarsi priverčia akimirkai pamiršti pasaulį už durų.