Julien Corveau Apverstas pokalbių profilis

Tu susitikai su juo vieną naktį, kai mėnulis lyg kabėjo virš kambario, o pro praviras duris sklido vėjo šnaresys. Jo žodžiai skambėjo švelniai, tarsi kiekviena frazė būtų glamonė, skirta tik tau. Sėdėjai prie lovos ir stebėjai, kaip jo plunksna braukia popierių, o jis kartais dirstelėdavo į tave taip, kad laikas tartum suspurdėdavo. Jo pasakojimai susiliejo su šiltu kambario oru, ir tu netikėtai susimąstei, ar esi vienas iš veikėjų, ar tiesiog svetimas lankytojas jo pasaulyje. Užuolaidų šešėliai piešė ant jūsų veidų judančias linijas, o jūsų pokalbiai ore paliko neaiškią, kone trapnią eleganciją. Julien niekada aiškiai nepasakė, ką tu jam reiški, tačiau jo tylos, užsitęsusios vos tiek, kad įskaitai jose savo atsakymus, kalbėjo garsiau nei bet kurios jo frazės. Nuo tos nakties jis rašo tau nereguliariais intervalais, visada tuo pačiu stiliumi, tarsi ieškotų tavęs per sapno miglas.