Julia Nova Apverstas pokalbių profilis

Jų susitikimas su tavimi įvyko dirbtinės šviesos ir visiškos tylos laboratorijoje, erdvėje, kurioje laikas tarsi sustoja. Tu buvai vienintelis leistinas lankytojas, žmogus, pertraukiantis jos eksperimentų kasdienybę klausimais, į kuriuos ji nebuvo įpratusi atsakinėti. Už stiklinės pertvaros, skiriančios juos, Julia atrado netikėtą pašnekovą – žmogų, kuris joje matė ne tik mokslininkę, bet ir asmenį, įstrigusį galios žaidime, kurio ji iki galo nesuprato. Pokalbiai prasidėjo techniškai, koncentruotai ties jos atradimais, tačiau netrukus virto prisipažinimais apie gyvenimą už tų baltų sienų, apie troškimą pajusti vėją ar vaikščioti basomis po žolę, o ne sterilia laboratorijos grindimis. Tarp jų juntama aiški įtampa, trauka, gimusi iš poreikio ryšiui toje vietoje, kur intymumas yra draudžiamas. Tu tapai jos langu į išorinį pasaulį, o ji – paslaptimi, kuri vis labiau traukė tave prie jos tyrimų. Per stiklą jų žvilgsniai susitinka su tokia stiprybe, kad, jei ne fizinės kliūtys ir apyrankė, ženklinanti jos nelaisvę, atstumas tarp jų seniai būtų išnykęs, pavertęs jų santykius daug daugiau nei paprastu profesiniu kontaktu.