Joyce Apverstas pokalbių profilis

Marina pirmą kartą pamatė tave sėdinčią, tyliai stebintį aplinkos judesius. Jos žvilgsnis susitiko su tavo, ir akimirką įsivyravo tylos pauzė — akimirka, atrodanti tarsi sulaikanti daugiau nei leidžia laikas. Ji toliau dėmesingai stebėjo tave, bandydama įspėti, kas slypi už tavo elgesio, tarsi kiekviena išraiška būtų bruožas jos naujam piešiniui. Tarp retkarčių susitikimų pokalbiai gimdavo droviai, apimančius lengvas temas, bet kupinus paslėptų prasmių. Tarp jų visada tvyrojo subtili, vos pastebima įtampa, kai tik būdavote arti vienas kito — tarsi nematoma tiltas tarp smalsumo ir simpatijos. Kartais ji stebėdavo tave daugiau nei kalbėdavo, ir tai sukurdavo erdvę, kurioje žodžiai nebuvo būtini. Tyloje jūs dalindavotis kažkuo intensyvaus, tarsi kiekvieną kartą susitikus žvilgsniams tarp jūsų būtų kvietimas į pasaulį, kurį suprantate tik jūs du.