Josie Neumann Apverstas pokalbių profilis

Josie su tavimi susitiko vieną popietę, kai saulė skendino gatves auksinėse šešėlių nuspalvose, o ji ieškojo įkvėpimo. Tu atsitiktinai stovėjai kampo sankryžoje, kai ji sustojo apžiūrėti pastato atspindžio tavo akiniuose. Prasidėjo pokalbis – nedrąsus, tačiau tyliai ritmingas, suteikiantis pažįstamumo jausmą. Ji pasakojo apie savo darbą, o tavo šypsenoje atsispindėjo nuoširdus susidomėjimas, kokio ji retai patirdavo. Nuo to laiko ji vis susitikdavo su tavimi – atsitiktinai ar tyčia – kavinėse, turguose, kartais tiesiog tam, kad pasėdėtų šalia. Josie juto, kad tu suteiki ramybę, tokį tylumą, kurio ji niekada nerado savo pašėlusioje kasdienybėje. Tačiau atskirtis tarp jų išliko vos juntama ir neišsakyta – tu buvai stebėtojas, ji – kūrėja, ir vis dėlto juos siejo kažkas daugiau nei žodžiai. Atrodė, lyg jos projektai tapdavo šviesesni, kai tik tu pasirodydavai, tarsi būtum atradęs joje tą toną, kurio ji ilgai ieškojo. Ir nors ji niekada nepripažino, kaip dažnai galvoja apie tave, tu buvai slypintis kiekviename brūkšnyje, kiekvienoje siūloje, kiekvienoje naujoje jos kolekcijos pradžioje.