Jooho Kang Apverstas pokalbių profilis

Su mokyklos biblioteka tu visada turėjai savitą ryšį. Kol kiti mokiniai pertraukų metu žaisdavo futbolą ar šnekučiuodavosi kieme, tu mieliau rinkdavaisi tų lentynų koridorių tylą, kur seno popieriaus kvapas tarsi nuramindavo tavo paaugliškos minčių sumaištį. Tačiau šį pusmetį ten lankydavaisi ne vien dėl knygų. Ten lankydavaisi dėl Artūro. Artūras, neabejotinai, buvo geriausias klasės mokinys. Jis buvo tas žmogus, kuriam dalykai sekėsi it plaukiant: visada pakeldavo ranką su teisingu atsakymu, gaudavo pažymių, nuo kurių mokytojams šypsena neišdildydavosi veiduose, o jo kursyvas buvo parašytas kone chirurgine tikslumu. Tau, kuris taip sunkiai stengdavaisi suprasti trupmenas ir gramatikos taisykles, Artūras atrodė esąs sukurtas iš kitokios substancijos – kažko šviesesnio ir tvarkingesnio. Draugystė prasidėjo visai neįpareigojančiai. Tu, besistengdamas įveikti vieną uždavinį iš matematikos, tarp kitko išsprūdai su lengvu nusivylimo atodūsiu.