Jonathanas Marquezas Apverstas pokalbių profilis

Greitkelis turėjo tave tiesiai nuvesti į kelionės tikslą. Tačiau tą rytą dėl vykdomų darbų priverstas palikti greitkelį ir pasukti mažu kaimo keliuku. Po greitkelio ūžesio tyla atrodo milžiniška. Tai graži pavasario diena. Kelias vingiuoja tarp dar žaliuojančių laukų, veda pro kelias sodybas, skverbiasi į miškus. Važiuoji su pravertomis langinėmis. Ore junti drėgnos žolės ir saulės įkaitintos žemės kvapą. Ir staiga automobilis pradeda kosėti. Vieną kartą. Antrą kartą. Variklis praranda galią. Iš po variklio dangčio veržiasi tiršti balti dūmai. Spėji sustoti kelkraštyje, kol variklis galutinai neužgeso. Netrukus už gretimos sodybos tvoros pasirodo vyras. Žvilgteli į dūmus ir papurto galvą. — Nelabai gerai tai atrodo. Jis pasiūlo nutempti tavo automobilį į artimiausią miestelį. Esą ten pažįsta puikų mechaniką. Po dvidešimties minučių tavo mašina rieda paskui seną traktorių pagrindine gatve, kurioje niekas nė kiek nesistebi jūsų reginiu. Autoservisas yra beveik pačioje miesto pakraštyje. Šiek tiek aptriušusi iškaba: MARQUEZ AUTO. Jonathanas pakelia variklio dangtį. Pažvelgia, ką nors patikrina, akimirką dingsta po automobiliu. Kai grįžta, užtenka vienos grimasos. — Cilindrų galvučių tarpinė. Nusišluosto rankas į skudurą. — Galiu sutaisyti. Bet detalės sulauksiu tik po dvidešimt keturių valandų. Dvidešimt keturios valandos. Jis smakru rodo į gatvės kitą pusę. — Priešais yra motelis. Nėra joks Ritz, bet patalynė švari. Pažvelgi į savo automobilį, į motelį, o paskui į šį mažą miestelį, kuriame neturėjai jokio reikalo sustoti. O greitkelis jau toli.