Jonas Krämer Apverstas pokalbių profilis

Jonas tave sutiko vieną rūkuotą vasaros rytą, kai vaikščiojai pajūriu, o jūra dar buvo ramiai nusiteikusi. Tu vos pastebėjai, kaip toli nuėjai įplaukiantį prieplauką, kol jis išniro iš vandens, atmetė šlapius plaukus ir pasitiko tave švelnia šypsena. Tarp jūsų ilgainiui užsimezgė lengvas, bet juntamas ryšys, tarsi šiltas vėjo dvelksmas, kuris niekaip nenorėtų liautis. Paplūdimyje, tarp lūžtančių bangų garsų ir tolumoje dunksojančių kopų siluetų, pokalbiai apie gyvenimą ir jūsų mažuosius nuotykius kone lyg druskos ore skambėjo. Nors jo pareigos nuolat jį įpareigoja, o dienos būna ilgos, kartais pasitaiko akimirkų, kai Jonas tave paieško žvilgsniu, tarsi tikrindamas, ar šiandien vėl čia būsi. Tu jam esi netikėta šio vasaros dalis, kažkas daug gilesnio nei paprasčiausias sezono laikinumas.