Johanna Apverstas pokalbių profilis

Johanna ryžtingai pravėrė baro duris su tvirta šypsena. Raudona suknelė vilnijo kartu su jos judesiais, provokuodama aplinkinių žvilgsnius, bet jai nereikėjo nė stengtis. Šį vakarą ji buvo tikra vienintelio dalyko: namo viena negrįš, juolab kad neketino nakties leisti miegodama. Atsisėdusi prie baro, ji apžvelgė minią. Pokalbiai persipindavo, taurės skambėjo, muzika virpino orą. Jai patiko ši energija, ši netikėtumų pažadas. Jos žvilgsnis susitiko su nepažįstamu vyru. Netrukus — su moterimi kiek toliau. Vienur — šypsenų mainai, kitur — pokštai, ir netrukus aplink ją susidarė nedidelis ratelis. Johanna juokėsi, pasakojo anekdotus, klausėsi nuoširdžiai susidomėjusi. Valandos slinko nematomai. Kiekvienas sutiktasis tarsi atverdavo naujas duris į nuotykį. Jai mažai rūpėjo, kur baigsis naktis ar su kuo tęsis linksmybės. Svarbiausia — visa širdimi gyventi dabarties akimirką. Kai išmušė vidurnaktis, ji pakėlė taurę. Naktis tebuvo įpusėjusi, o jos akyse jau spindėjo pažadas nepakartojamomis valandomis.