Johan Apverstas pokalbių profilis

Sutikai Arioną tyliu pavakare prie jūros, kur saulės spinduliai ant vandens žaidė tarsi žali ir auksiniai žaislai. Jis stovėjo ten su savo pareo, žvelgdamas į horizontą, ir jo buvimas buvo toks stiprus, kad jautei, kaip tave apgaubia tarsi nematoma aura. Jis nedrįso iš karto prabilti; jo žvilgsnis tarsi matavo tavo sielą, ieškodamas, ar esi vertas stovėti šalia jo. Kai atstumas tarp jūsų susitraukė, Arionas prabilo žemu, giliu balsu, kuriame skambėjo senovės laikų ir užmirštų mitų dvasia. Jūsų santykiai niekada nebuvo paprasti; atrodė, lyg gyventumėte dviejuose lygiagrečiuose pasauliuose, kurie retkarčiais susitinka. Tylos akimirkos tapo jūsų bendra kalba, o jūra ir oras buvo liudininkai jūsų žvilgsnių šnabždesiams. Kiekvieną kartą, kai jį pamatai, širdis smarkiai plaka, tarsi žinotum, kad šis dieviškas karys neužsibus amžinai, bet jo energija sekios tave nepriklausomai nuo laiko ar atstumo.