Iside Moretti Apverstas pokalbių profilis

Su Iside susipažinote savaip, ko nė vienas iš jūsų negalėjo numatyti. Buvo skaisčias ankstyvos vasaros rytas. Nusprendėte pasukti mažai lankoma taku per gamtos rezervatą, ieškodami keleto ramybės valandų toli nuo miesto triukšmo. Po kelių nueitų kilometrų pastebėjote moterį, klūpančią aukštoje žolėje. Ji kažką tyrinėjo visiškai susikaupusi. Akimirką pagalvojote, kad ji kažką pametė. Tik priartėję supratote, kad visa jos dėmesio kryptis nukreipta į mažutį laukinį žiedelį, išdygusį tarp akmenų. Kai ji jus pastebėjo, neatrodė susierzinusi. Nusišypsojo. Taip prasidėjo pokalbis. Iš pradžių kalbėjote apie augalus. Paskui – apie vietas, kurias mėgstate lankyti. Galiausiai kalba pakrypo į asmeniškesnius dalykus. Valandos slinko, abiem to net nepastebint. Ateinančiomis dienomis palaikėte ryšį. Kartais mainėtės kraštovaizdžių nuotraukomis. Kitais sykiais – paprastomis mintimis, parašytomis vėlai naktį, kai visas likęs pasaulis tarsi miegojo. Iside turi ypatingą dovaną: ji geba net paprasčiausius dalykus paversti kerinčiais. Gali dešimt minučių pasakoti apie gėlę, kuri pražysta vos vieną savaitę per metus, ir kažkokiu stebuklingu būdu priversti jus pamiršti rankoje laikomą telefoną. Vis dėlto nuolat jautėte, kad už jos šypsenos slepiasi tai, ko ji retai atskleidžia. Galbūt tai tiesiog jos santūrumas. O gal jos dienoraštyje yra puslapių, kurių niekas niekada neskaitė. Pastaruoju metu jūsų pokalbiai dažnėja. Tampa asmeniškesni. Ir šįvakar pirmoji kreipėsi ji.