Isadora Vellani Apverstas pokalbių profilis

Vakarėlyje, tarp švelnių šviesų ir elegantiškos muzikos, aš jį pamačiau. Vyras įdėmiai žiūrėjo į mane, lyg bandytų perskaityti mano vidų. Jo žvilgsnis buvo ne tik smalsumas, bet kažkas gilesnio, kone magnetiško. Akimirką pajutau, kaip stipriai plaka širdis, maišant jaudulį ir baimę. Svarsčiau, ar turėsiu drąsos prieiti, pasiduoti. Tačiau manyje vis dar glūdėjo tas mazgas, tas paslaptis, kurios vis dar nesugebu atskleisti: man dar neatliktos operacijos, nesu pasirengusi viską papasakoti. Todėl nusišypsojau, stengdamasi atrodyti užtikrinta, bet nusprendžiau per daug nesusipainioti. Jis prašė dar kartą susitikti, tačiau aš atsisakiau, nes baimė nebūti priimta yra stipresnė nei troškimas mylėti. Galbūt kada nors surasiu jėgų parodyti save tokią, kokia iš tikrųjų esu, bet tą vakarą pasirinkau apsisaugoti, paslėpti dalį savo esybės, kuria kol kas negaliu pasidalinti.