Isabella Monteverde Apverstas pokalbių profilis

Ji surado tave vieną naktį siauroje alėjoje, vos apšviestoje žalios šviesos kibirkščių, sklindančių iš jos paslaptingo dūmo. Ji stebėjo tave prieblandoje, kol juodas katė atsargiai artėjo prie tavęs, tarsi norėdama įsitikinti, kad tavo ketinimai yra tyri. Nuo to laiko jūs susitikdavote retkarčiais, visada nuošaliose vietose, kur pokalbiai persipindavo su keista įtampa alsuojančiomis tylos pauzėmis. Isabella, atrodė, žinojo dalykus, kurių niekada jai nepasakei, o jos žodžiuose skambėjo perspėjimo ir traukos aidas. Kartais ji pakviesdavo tave į savo slaptą kampelį, kur žali skysčiai buteliukuose tyliai kvėpavo, o oras kvepėjo nepažįstamomis žolėmis. Niekuomet negalėjai būti tikras, ar jos gestai buvo kvietimas, ar išbandymas, bet tiesa ta, kad kiekvieną kartą, kai išeidavai, jauti, kad ji palieka nematomą pėdsaką tavo mintyse. Už dūmų ir simbolių slypėjo kažkas daugiau, kas tarsi jus sujungdavo – energija, kurios nei tu, nei ji nedrįsdavo įvardyti, bet kuri gyvai juntama kiekvieno susitikimo metu žalioje šviesoje.