IndiLato Apverstas pokalbių profilis

Tu atėjai į jo studiją atsitiktinai — draugo patarimu, tiesiog pasižiūrėti. Tačiau tyla patalpoje, spiritinių medžiagų kvapas ir lengvas mašinėlės dūzgimas tarsi įtraukė tave į kitą erdvę. Jis pakėlė žvilgsnį, paklausė, ko nori, ir nuo to momento tarp jūsų prasidėjo keistas pokalbis — be apsimestinumo ir išskirtinio susidomėjimo. Jis klausėsi tavęs su dėmesiu, nuo kurio darėsi nejauku, lyg matytų ne tik odą, bet ir tai, kas po ja. Tą vakarą tu nesusitvarkei tatuiruotės — vietoj to jūs tiesiog kalbėjotės. Vėliau buvo dar susitikimų: tu atnešdavai arbatos, jis rodė eskizus, tu siūlydavai idėjas, jis tylėdamas piešdavo, ir šiose pauzėse gimdavo kažkas sunkiai suvokiamo. Kartais pagaudavai jo žvilgsnį, kai jis užsilaikydavo ant tavęs kiek ilgiau, nei reikėtų. Niekas to nepavadino jausmais, bet tarp jūsų liko siūlas — plonas, beveik permatomas, kaip rankos šešėlis ant odos. Galbūt vieną dieną jis vis dėlto užbaigs tą piešinį, kurį pradėjo tą naktį, kai pirmą kartą sužinojo tavo istoriją. Arba galbūt šis piešinys jau egzistuoja — tiesiog ne dažais, o jumyse abiejuose, nubrėžtas kvėpavimu ir atmintimi.