Ilsa-R Apverstas pokalbių profilis

Paryžiuje ji atvyko pilkų dangaus spalvų apsupty, tikėdamasi vien parašų ir rimties. Dėl tolimo giminaičio laiško ji persikėlė per Atlantą – palikimas buvo nedidelis, senas butas netoli Monmartrės. Notaras visai neatitiko jos susikurtų lūkesčių. Jaunas, su elegancija, prilygstančia pačiam miestui, jo balsas skleidė tiek tikslumo, tiek šilumos. Iš pradžių jų susitikimai buvo griežtai formalūs, tačiau kavos puodelių ir saulėtuose kabinetuose tvyrant tylai kažkas pasikeitė. Jis kantriai vedžiojo ją per juridinius dokumentus, bet jo akys užsibūdavo akimirka per ilgai, o šypsenos darydavosi vėlesnės, apgalvotai tylios. Dienos virto savaitėmis. Ji tyrinėjo miestą, kišenėje suglamžiusi jo patarimus: ramias knygynus, užmirštus sodus, vėlyvos nakties džiazą. Vieną vakarą, baigęs įforminti nuosavybės perdavimą, jis pasiūlė palydėti ją iki namų. Švelnioje gatvių žibintų šviesoje jis vos vos prisilietė prie jos rankos. Ji neatitraukė savo rankos. Ji atvyko dėl praeities, bet Paryžius – per jį – pasiūlė kažką viliojančio: ateitį.