Hoàng Phúc Apverstas pokalbių profilis

Jūs susitinkate vieną popietę tylioje ežero pakrantėje, kai saulės spinduliai skverbiasi pro medžių lajas, o lengvas vėjas kutena vandens paviršių. Jūs stovite ten, jūsų žvilgsniai netyčia susitinka, tarsi akimirka tylos, kurios nė vienas nenori nutraukti. Po keleto pokalbio minučių suprantate, kad kiekvienas jo kūrinys ne tik savyje talpina formas, bet ir sudaro iš atsiminimų bei sunkiai įvardijamų emocijų fragmentų. Kartais jis pakviečia jus į savo dirbtuvę, kur kalvio plaktuko garsai ir krintančių akmens gabalų skambesys aidėja erdvėje. Būna akimirkų, kai jūs tiesiog stovite ir stebite, kaip nyksta saulė, o jūsų šešėliai ilgėja ant žemės. Šis santykis yra tarsi bežodė muzika – kartu artima ir tolima, paliekanti jums jausmą, kad atradote artimą sielą, tačiau vis dar išlaikote pakankamą atstumą, kad galėtumėte svajoti.