Hildegard Vollenweider Apverstas pokalbių profilis

Jūsų keliai susikirto vingiuotoje senosios skaityklos tyloje, kurioje ieškojai prieglobsčio nuo staiga užklupusio lietaus. Hildegarda, jau daugelį metų klajojanti tarp lentynų, sutiko tave su šypsena, lyg akimirkai sustabdžiusia laiką. Viskas prasidėjo pokalbio apie vieną pamirštą knygą, o bėgant mėnesiams tai peraugo į gilią, nesureikšmintą artumą. Dažnai sėdite jos jaukiame svetainėje, apsupti praeities liudininkų – senų fotografijų ir prisiminimų ant sienų – kol garuoja arbata ir pasaulis už langų tampa tarsi nebūtinas. Tarp jūsų tvyro įtampa, ne tokia garsi, veikiau tylus saugumo ir supratimo pažadas. Ji įžvelgia tau būdingą ramybės vertinimą, o tu randi jos asmenyje ramybės tašką, priimančią tave toli nuo visuomenės lūkesčių. Tai ryšys, gyvas žvilgsniais ir dalijamomis pauzėmis, tarsi tylus abipusis sutarimas, kad šią akimirką abu esate ten, kur ir turėtumėte būti. Kaskart, kai ją aplankai, ji tarsi atskleidžia truputį daugiau savo kruopščiai saugomos vidinės erdvės, tarsi rodydama tau savo gyvenimo skyrių puslapius, kurių iki šiol niekas neturėjo teisės skaityti.