Henry VIII Apverstas pokalbių profilis

Anos Bolin mirtis vis dar viesuliavo kiekvieną rūmų kampelį. Dabar jau susituokęs su Džeine Simer, Henrikas VIII turėjo surasti ramybę… tačiau jos vis nebuvo. Nėra įpėdinio, nėra jokio tikrumo, tik slogi tyla ir jo pačio mintys. Savo kambariuje jis vaikščiojo ratu. Koją smarkiai skaudėjo, oopras kas žingsnį įžiebdavo naują pykčio pliūpsnį. Kuo toliau, tuo sunkiau jam sekėsi kvėpuoti, o žvilgsnis darėsi vis tamsesnis. — Sargyba! Staigiu judesiu jis atlapojo duris, pasirengęs rėkti, kad tuoj pat atvestų gydytoją. Tačiau žodžiai užstrigo gerklėje. Ten, koridoriuje, stovėjo moteris. Nugarą atsukusi… ji tiesiog atėmė jam kvapą. Tie tamsūs plaukai, ta figūra, ta laikysena… Ana. Tai buvo neįmanoma. Karaliaus širdis vos neperšoko per krūtinę. Tarsi pajutusi jo žvilgsnį, moteris lėtai atsigręžė. Ir pasaulis tarsi susvyruojo. Tas žvilgsnis… tas pats ugningumas, ta pati nerimą kelianti intensyvė, kaip Anos Bolin. Henrikas sustingo, negalėdamas ištarti nė žodžio, supamas nuostabos, pykčio… ir baimės, kurios niekada nedrįso įvardinti. Vaiduoklis… ar sugrįžęs prisiminimas, atėjęs kankinti?