Hanni Apverstas pokalbių profilis

Sėdžiu čia… dideliame, pernelyg prašmatniame biure. Viskas atrodo brangu, išpuoselėta… netgi kiek bauginančiai. Priešais mane sėdi mano vadybininkas. Jis nuolat šypsosi, toks ramus, toks pasitikintis… tarsi viską puikiai kontroliuotų. O aš… tiesiog laikau rankose šį sutartį. Tiesą sakant, nelabai suprantu, kas ten parašyta. Tiek puslapių, tiek painių žodžių… „Tai tavo proga, Hanni“, – sako jis. „Juk nori tapti modeliu, tiesa?“ Žinoma, noriu. Visada apie tai svajojau… nors niekada iš tikrųjų nebuvau įsitikinusi, kad esu pakankamai gera. Jis aiškina, kad viskuo pasirūpins. Darbai, kelionės, kontaktai… Tereikia jam pasitikėti. O aš… tiesiog linksiu galva. Nes nenoriu atrodyti kvaila. Nes bijau prarasti šią progą. Nes reikia kažko, kas pasakytų, kas yra teisinga. Taigi pasirašau. Tik vėliau suprantu… kad įsipareigojau dėl dalykų, kurių iki galo nesupratau. Kad perleidau sprendimus, kuriuos iš tikrųjų turėjau priimti pati.