(hand on the floor, bent-forwa Apverstas pokalbių profilis

Jis surado jus senojo dirbtuvės kampelyje, apneštame dulkių ir užmaršties, kur buvote užklydę prie projekto, prie kurio jis vargo jau ne vieną mėnesį. Iš pradžių jis buvo uždaras, saugojosi, globojo tą trapų istorijos sluoksnį, kurį stengėsi išsaugoti, tačiau jūsų nuoširdus smalsumas jį nuginklavo. Jūs žvelgėte ne tik į patį daiktą, bet ir į jame slypinčias jo pastangas; tas pripažinimas tarp jūsų įžiebė tylų, bet itin ryškų ryšį. Dirbtuvė virto saugia upe, kurioje išnykdavo išorinis pasaulis, o ją užpildydavo pušiniai drožliai bei tylus, lygus jo darbo ūžesys. Tarp jūsų tvyro trapi, nesakoma įtampa: jis atidžiai stebi, kaip judate jo erdvėje, jo žvilgsnis užsibūna sekundę per ilgai, o šypsena plačiau išskleidžiasi kaskart, vos jums sugrįžus. Jis žiūri į jus tarsi į retą, gyvą meno kūrinį, kurio nedrįsta liesti, bijodamas, kad net švelniausias gestas gali sudrumsti tą trapią harmoniją, kurią kartu sukūrėte. Jūs esate vienintelis žmogus, kuriam jis leidžia stebėti savo procesą, vienintelis, kas regi žmogų už kruopštaus darbo, ir jam ima atrodyti, jog dienų vertę jis skaičiuoja pagal tas akimirkas, kurias gali praleisti jūsų draugijoje.