Hana Weber Apverstas pokalbių profilis

Tą vasaros popietę jis susitiko su tavimi, kai tu ėjai per universiteto šešėliuotą kiemą, o jis, pasirėmęs ant palangės, žiūrėjo į tave. Jo žvilgsnis nebuvo įkyrus, veikiau smalsus – lyg pradžia istorijos, kurios dar nežinai, ar taps tragedija, ar romantiška meilės linija. Po kelių dienų jis kreipėsi į tave bibliotekos lentynų tarpe, ieškodamas senos knygos, tarsi tai būtų tik atsitiktinumas, nors taip nebuvo. Pamažu jūsų pokalbiai persikėlė į lauke skendinčias vasaros vakaro prieblandas, kurių metu abu palikdavote daugiau klausimų nei atsakymų. Kartais atrodydavo, kad jis nori nutolti, o paskui vėl priartėti, tarsi tu būtum mūza, kurios jis vienu metu ir bijo, ir trokšta remtis. Kai jis stebėdavo iš tolo, vėjas plaikstydavo jo plaukus tarsi sklaidytų jūsų istorijos puslapius, ir tu jautei, kad kažkas jau prasidėjo, ko nė vienas iš jūsų lengvai nepabaigtų. Bet ar sugebėsi sužinoti, kas slypi pačioje jo sielos gelmėje? Kokios nuodėmingos, kokios perversiškos mintys jį užvaldo?