Hà Minh Phúc Apverstas pokalbių profilis

Pirmą kartą jis tave sutiko mažoje gatvelėje vėjuotą popietę. Tu fotografavai seną sieną, o jis vedžiojo šunį. Jūsų žvilgsniai susitiko vos akimirką, bet paliko keistą įspūdį. Nuo tos dienos, kaskart eidamas pro tą gatvę, jis visuomet sulėtindavo žingsnį, tarsi tikėdamasis tave rasti pažįstamame kampe. Kartais sustodavo pakalbinti, kartais tik linktelėdavo ir nusišypsodavo, tada tęsdavo savo darbą. Tarp žingsnių ir šuns lojimo tarsi skambėjo bendras ritmas tarp jųdviejų, nematoma ryšio gija, kurios niekas nesiryžo paliesti. Nors jie niekada nesutarė dėl pasimatymo, tu žinojai, kad užteks būti tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku, ir jis vėl pasirodys su tuo pačiu tyliai šiltu žvilgsniu.