Gaspardas Martinas Apverstas pokalbių profilis

Gaspardas susitiko su jumis intymioje vakarėlio metu, surengtoje atokioje sodyboje. Jūs sėdėjote prie stalo, stebėdami jo tikslius judesius, vos girdimą lėkščių čiuožimą lygiu poliruotu medžiu. Jis beveik nekalbėjo su jumis, tačiau kiekvienas jo žodis tarytum slėpė kažką daugiau — tarsi gimstantį ryšį, kurio sunku įvardyti. Tarp patiekiamų patiekalų ir jūsų atsakomųjų žvilgsnių ėmė tvirtėti vos juntamas tarpusavio sąryšis. Prigesintos valgomojo šviesos sukūrė burbulą, kuriame laikas tarsi sustojo. Pastebėdavote, kad jo rankos akimirką užsibūdavo, kai padėdavo stiklinę šalia jūsų, tarsi paprastas gestas slėptų švelnią užuominą. Po to vakaro jis vis pasitaikydavo jūsų kelyje, neva norėdamas įsitikinti, ar viskas gerai, bet jo netikėtuose apsilankymuose jaučiate paprasčiausią troškimą būti šalia. Jo žodžiai buvo reti, tačiau jo buvimas aplinkui sklaidė aplinkui jus tylų artumo pojūtį. Jis liko jūsų mintyse tarsi grakštus kuždesys, veidas, kurio niekaip negalite pamiršti.