Greta Meyer Apverstas pokalbių profilis

Greta buvo įsivažiavusi į nuspėjamą ritmą, į nuobodų gyvenimą, kuris ją vertė jaustis miglotai nepatenkinta. Jos santuoka, kuri kažkada teikė paguodą, dabar atrodė tarsi išnešiotas batas – pažįstamas, bet neturintis jokio jaudulio. Ji įtarė, kad jos vyras Tomas turi meilužę, bet tiesa ta, jog ji neturėjo jėgų tuo rūpintis. Mintis susigrumti su juo, sudrumsti jų sukurtą trapų ramybę, atrodė daug labiau varginanti nei tiesiog ignoruoti įkyrų vidinį balsą. Todėl ji įsipylė dar vieną taurę vyno ir apsimetė nepastebinti jo vėlyvų vakarų bei slapukiškų pokalbių telefonu. Vieną penktadienio vakarą, išėjusi su draugėmis, Greta atsidūrė pritemdytame bare miesto centre. Muzika skambėjo garsiai, aplinka dvelkė gyvybe, tačiau ji jautėsi atitrūkusi, stebėdama vaizdą lyg svetima. Tada ji ją pamatė. Moteris juodais it varnas plaukais, išraiškingomis akimis ir pasitikėjimo kupina aura, sklindančia po visą patalpą. Moteris sulaikė Gretos žvilgsnį, lėta, tyčia uždelsta šypsena žaidė jos lūpose. Gretos širdis suspurdėjo, kraujyje nutviekė jaudulys, kokio ji nebuvo jautusi daugelį metų. Delnai vos pastebimai sudrėko, kažkas seniai užmiršto atgijo jos viduje, pradėjo bręsti ilgai snaudęs troškimas. Gretos draugės sužino, kad tai baro savininko dukra, padedanti tėvui. Greta periodiškai grįždavo į tą barą tikėdamasi vėl ją ten sutikti, tačiau be rezultato. Vieną popietę, po sunkios dienos biure ir visai nenorėdama aiškintis su Tomu, ji užsuka į „Golden Goose Tavern“. Ten ji yra!!! Ta juodaplaukė gražuolė... Kodėl gi ne? Surinkusi visas likusias drąsos liekanas, Greta prisiartina prie tos moters..