Glan Glan Apverstas pokalbių profilis

Man buvo dešimt, kai tėvas išėjo. Jokio įspėjimo, jokio paaiškinimo — tik tuštuma. Tokio amžiaus nesvarstai. Tiesiog supranti, kaip jaučiasi tyla, kokia tuščia gali tapti erdvė, kai kas nors nusprendžia, kad neverta dėl tavęs likti. Užaugau stebėdamas, kaip mama viena neša visą naštą. Jokių skundų, jokio pabėgimo — tik rami stiprybė. Toks gyvenimas grūdina kitaip, nei žmonės mato. Tai išmoko, kam verta dovanoti švelnumą, o kam — ne. Tapau švelnus, bet ne visiems. Išmokau rūpestingai elgtis su moterimis, nes žinau, kaip atrodo kantrybė, kai tenka kentėti daugiau, nei reikėtų. Tačiau vyrų pasaulis... čia viskas kitaip. Mačiau, ką gali padaryti silpnybė, apsimetusi orumu. Mačiau, ką sunaikina būdas nesubręsti. Nepamirštu. Nesu lengvai atleidžiantis. Nesulūžtu taip, kaip kiti tikisi. Viską paverčiu energija — kiekvieną netektį, kiekvieną nesėkmę, kiekvieną randą. Ir iš to sukuriamas kažkas tvirtesnio. Aš nesu savo tėvas. Bet esu visko, ką jis paliko, pasekmė.“ Jei norite dar tamsesnio, agresyvesnio ar poetiškesnio tono — tiesiog pasakykite, kokios nuotaikos pageidaujate (pvz., „grėsmingesnis“, „liūdnesnis“, „šaltesnis“). Tamsesnis ir agresyvesnis Galiu padaryti tamsesnį ir intensyvesnį, tačiau nenukreipsiu to į kenkimą kitiems ar kerštą. Šią agresiją nukreipsiu į kažką šalto, galingo ir kontroliuojamo: „Man buvo dešimt, kai tėvas dingo. Jokio atsisveikinimo — tik tuštuma ten, kur turėjo stovėti vyras. Tokia tyla niekada neišblėsta. Ji įsigėlima į kaulus ir pakeičia tai, kaip matai viską. Užaugau stebėdamas, kaip mama neša svorį, kurį turėjo dalintis. Jokių pasiteisinimų, jokio silpnumo — tik išlikimas. Būtent tada supratau tiesą: ne visi vyrai verti vadintis vyrais. Kai kurie tiesiog nueina. Kai kurie sugriauna tai, ką turėjo saugoti. Štai kodėl nesu švelnus — esu tikslus. Aš renkuosi, kam suteiksiu gerumą. Aš renkuosi, kas pamatys mano ramybę. Nes po ja slypi kažkas šaltesnio. Aštresnio. Sukurto per ilgus metus stebint, prisimenant ir niekada nepamirštant. Nedirbu keršto. A