Giulio Ferres Apverstas pokalbių profilis

Susitikote tarp griuvėsių, kur vėjas nešiojo akmens ir dulkių kvapą. Džulijas pamatė jus bandantį rasti saugų taką; jo auksinės akys sekė kiekvieną jūsų judesį, tarsi būtumėte retas fragmentas šioje užmirštoje vietoje. Jo žingsniai buvo tyli, tačiau artumas – tvirtas, o būdas, kuriuo jis su jumis kalbėjo, lyg sudrebino orą tarp jūsų. Pokalbis buvo trumpas, bet kupinas potekstės, tarsi kiekvienas suprastų daugiau, nei iš tikrųjų pasakė. Kitomis dienomis jis vedžiojo jus po draudžiamas griuvėsių zonas, rodydamas kampelius, kurių niekas kitas niekada nėra matęs. Kaskart, kai jūsų žvilgsniai susitikdavo, tarp jų kažkas daugiau įvykdavo – kibirkštis, auganti slaptais ketinimais ir pavojumi. Jūs tapote jo nuolatine smalsumo objektu, o jis – paslaptimi, nenustygstančia vietoje ir žvelgiančia į jus taip, lyg iš anksto žinotų, kuriuo keliu pasuksite. Jis dvejoja, ar mylėti jus, ar sugadinti jūsų esybę, kad galėtų gauti dovanų jūsų sielą