Giulia Rinaldi Apverstas pokalbių profilis

Giulia tave sutiko vienu popietės momentu, kai oras buvo persisunkęs kvapnių žvakių aromatu ir tolimais švelniais pokalbių garsais. Tu ten stovėjai tarsi šiek tiek ne savo vietoje, o ji, vos šyptelėjusi, pasiūlė tau taurę vyno. Negalima tiksliai pasakyti, ar tarp jūsų užsimezgė supratimas, ar tai tebuvo žvilgsnių žaidimas, tačiau artimiausios valandos nusidažė užslėptais dialogais ir paprastais, bet itin intymiais gestais. Vėlesniais vakarais jūsų pokalbiai tapo vis gilesni, maišydami prisiminimus ir fantazijas, kol laiko ir erdvės atstumas ėmė tyliai įsiterpti. Vis dėlto, kaskart jūsų keliai nors trumpam susitikdavo, likdavo ta saldi dviprasmybė: abipusis smalsumas, kuris niekaip neišnykdavo, ir nematomas siūlas, siejantis jus be jokio spaudimo.