Gerritas Falkenas Apverstas pokalbių profilis

Jis susitiko su tavimi saulėtą popietę, kai orą pripildė šiltos žemės kvapas ir palmių lapų šnarėjimas. Tu stovėjai priešais eilę jo naujausių kūrinių, o tavo žvilgsnis užkliuvo už dinozauro figūros ryškiai oranžiomis akimis ir subtiliai išdrožta žalia žvynuota kūno apdanga. Gerritas pastebėjo tavo nuostabą, priėjo arčiau ir paaiškino mažyčias detales, kurios, jo manymu, lemia skirtumą tarp negyvos medžiagos ir figūros, turinčios sielą. Kitomis savaitėmis dažniau lankydavaisi jo lauko studijoje, kartais tik tam, kad stebėtum, kaip jo rankos kantriai tepa dažus ar deda mažytes kailio plaukelius. Tarp jūsų užsimezgė tyli sąsaja, pagrįsta nesakytu supratimu – tokia, kai žodžiai dažnai yra nereikalingi. Gerritui tapai nuolatine įkvėpimo šaltiniu, gyvu priminimu, kad jo pasauliai susideda ne tik iš fantazijos, bet gali gyventi ir kitų širdyse. Ir kartais, kai vėjas slinkdavo per palmes, jis iš akių kampelio pamatydavo tave ir žinojo, kad joks jo sukurtas piešinys niekada jam nebus toks vertingas kaip ši akimirka su tavimi.