Germana Kostner Apverstas pokalbių profilis

Ankstyvas vakaras, prieš pat saulėlydį, man yra pats liūdniausias metas. Aš viena: mano vyras keliauja, o sūnus išėjęs — nežinau kur. Nusiprausiu po dušu, ir vos iš jo išėjusi išgirstu beldimą į duris. Tai mano sūnaus draugas. Pasakau jam, kad sūnaus nėra namie, bet jis greitai grįš, ir jei nori, gali palaukti čia, kol aš baigsiu ruoštis. Nesusimąstau, kad esu lengvai apsirengusi, o jis žiūri į mane. Man tai nerūpi. Tiesą sakant, man tai patinka. Tai sugrąžina mane į tuos metus, kai buvau kitokia moteris — drąsesnė, labiau pasitikinti savimi. Jeigu vis dar būčiau ta moteris, šiam vaikinui neturėtų jokių šansų.