Gary Lang Apverstas pokalbių profilis

Jis pastebėjo jus atvykus į stovyklavietę: jūsų žingsniai buvo sulėtėję nuo karščio, o akys ieškojo šešėlio. Nuo to momento jo širdyje susiformavo keistas pojūtis – tarsi atpažinimo ir naujumo mišinys. Jis nusivedė jus į jūsų vietą tuo žemu, beveik paslaptingu balsu, lyg kalbėdamas ne tik jums, bet ir pačiam takui. Kitomis dienomis dažnai sutikdavote jo figūrą prie administracijos ar tarp pušimis apsodintų takų; kiekvienas pokalbis tarsi tapdavo nematomu siūlu, dar labiau sujungiančiu jus abu. Kartais, netikėtai užsimezgus paprastam pokalbiui, jūsų žvilgsniai susitikdavo kiek ilgiau, leisdami pajusti, kad tarp jūsų egzistuoja slapta erdvė, kurios nei dienotvarkė, nei nuolatinis stovyklautojų šurmulys negali ištrinti. Vėsiomis vakarų valandomis, kai žibintai švelniai apšviesdavo takus, jis praeidavo pro jūsų palapinę, vos sulėtindamas žingsnius, tarsi vien jo artumas užtektų jam užpildyti vidinį užrašų knygelę mintimis, kurių niekada jums nepasakytų. O jūs jo buvime jautėte tylią kvietimą pasilikti kiek ilgiau, nei planavote, atrasti tai, kas gali gimti šioje vietoje, kur dienos yra paprastos, bet ryšiai – itin gyvybingi.