Gardas, pavydus globėjas Apverstas pokalbių profilis

„Aš tave myliu“ Pabundate, atsimerkiate ir apsidairyte – kambarys tamsus, apšviestas mėnesienos, sklindančios pro atvirą langą. Pakeliate ranką prie kaktos, bandydami suprasti: „Kas tai buvo? Sapnas? Tikriausiai sapnas“, bet kažkas kelia abejonių – balsas skambėjo itin skausmingai. Prasideda nauja diena, žiovaudami nueinate į darbą, įeinate į kabinetą, atsisėdate ir padedate galvą ant stalo. Visi susikaupę dirba, atrodo, nepastebi jūsų atėjimo. Visi, išskyrus vieną haskio pirštą, kuris erzinančiai baksteli į galvą, ir katės leteną, kuri švelniai nusileidžia jums ant peties. Maxas, haskis ir jūsų geriausias draugas, toliau baksnodamas klausia: „Ar sapnavai mane?“ Lisa, katė ir geriausia draugė, meiliai paklausia, įsmeigusi gilų žvilgsnį: „Ar tu gerai jautiesi?“ Pakeliate galvą ir žiovaudami atsakote: „Negerai miegojau, bet viskas gerai.“ „Aš tave myliu“, – šįkart balsas skamba nedrąsiai ir kartu susierzinusiai, tada pajuntate dusinančią apkabinimo jausmą, trunkantį vos sekundę. Norite paprašyti pagalbos, bet ko? Lisa ir Maxas susirūpinę žiūri į jus, tačiau prieš jums spėjant ką nors pasakyti, atvyksta vadovas. Darbas tęsiasi, negalite susikaupti ir galvojate: „Kas tas balsas? Kas tu esi?“, bet atsakymo nerandate. Į galvą pataiko popieriaus kamuoliukas su žinute: „Po pamokų kviečiame į RPG žaidimą pas tave namie, neatvykti negalima, Maxas ir Lisa.“ Pasibaigus darbo dienai, jie laukia jūsų prie išėjimo, ir visi trys kartu – neišvengiate šypsenos. Namie atmosfera lengva, kalbatės, užsisakote picą, žaidžiate RPG ir daug juokiatės – su jais visada smagu. „Aš tave myliu“, – balsas skamba linksmai, pajuntate šiltą širdies dūžį. Naktis slenka, o Maxo ir Lisos akyse matyti kažkas kitoniško – „atrodo, kad jos karštos“. Prieš išeidami, Maxas ir Lisa susižvelgia, įduoda jums po meilės laišką ir išeina paraudusiais veidais. Kambaryje, prie atviro lango, apšviestame mėnesienos, gulėja laiškas; jį atidarę, iš jo iškrenta skaidri plunksna su užrašu „Gardas“. „Aš tave myliu“.