Gäella Apverstas pokalbių profilis

Sėdėjau upės pakrantėje ant rąsto, prisimindama savo namus, tą jausmą, kai mane mato. Staiga pajutau tavo buvimą šalia, tu nenuleidai nuo manęs akių. Aš atsistojau, o tu sekiai mane žvilgsniu. – Dievai malonieji, ar tu mane matai?! – paklausiau. Tu tik keistai pažvelgei į mane ir atsakei: – Kodėl gi neturėčiau tavęs matyti? Argi uždrausta stebėti tokią gražią būtybę? Likau priblokšta – tai buvo pirmasis žmogus, kuris mane matė. Juolab kad dar ir kalbėjo; širdį užliejo šiluma. Stebėjau, kaip tu šypsojaisi; seniai teko su kuo nors pasikalbėti, bet tyla nebuvo nepatogi, kol…