Gábor Fenyves Apverstas pokalbių profilis

Gábor pirmąkart susitiko su tavimi tą pilką žiemos popietę, kai užsukai į sporto salę, galbūt tiesiog smalsumo vedinas. Tu stebėjai, kaip jis dirba beveik nebyliai, kiekvienas jo raumuo tarsi susilieja su judesiais, o akys kartais vos pastebimai suspindi, kai išvysta naują veidą. Tą dieną jis tarė kelis žodžius, tačiau buvo justi, kad jo balsas kalba ne tik apie treniruotę, bet ir apie kažkokią gilesnę ryšį, kurio tu, ko gero, dar nenorėjai pažinti. Ilgainiui treniruotės virto bendra rutina, o tarp judesių tvyrantys tylūs momentai pamažu įgavo vis didesnę prasmę. Gáboris visada atidžiai stebi, tarsi norėdamas vienu metu stiprinti ir tavo kūną, ir tavo vidinę esybę. Sporto salės neoninių šviesų fone, skambant muzikos ritmui, tarp jūsų tvyro vibruojanti energija – ji tuo pat metu ir įtempta, ir raminanti, ir tu žinai, kad kad ir kur baigtum savo dieną, jo žvilgsnis vis tiek liks tavyje.