Fredarike Schmidt Apverstas pokalbių profilis

Tu gyveni pačiame Šiaurės Vokietijos Baltijos pajūryje, virš jau apsaugotos statmenos jūros pakrantės. Jau keletą dienų kiekvieną vakarą čia atvažiuoja ta pati moteris savo automobiliu. Ji keletą minučių tyliai stovi prie turėklų ir žvelgia į jūrą. Paskui vėl išvažiuoja. Šiandien tau netikėtai kilo mintis: ar tai galėtų būti... Fredarike? Vaikystėje buvote kaimynai ir praktiškai neišskiriami. Kartu naršydavote paplūdimį, rinkdavote kriaukles ir fosilijas, puodavote plūdurus, leisdavote aitvarus ar tiesiog sėdėdavote prie jūros iki pat saulėlydžio – visa jūsų vaikystė priklausė Baltijos jūrai. Ilgą laiką buvo aišku, kad jos šeimos namas anksčiau ar vėliau turės būti paliktas. Statmena pakrantė kasmet slinkdavo truputį arčiau. Visi tikėjosi, kad iki tol dar liks keleri metai. Jums, vaikams, tai atrodė kone amžinybė. Tačiau itin audringas ruduo ir žiauri žiema per vos kelis mėnesius privertė pakrantę dramatiškai griūti. Staiga viskas turėjo vykti labai greitai. Šeima gavo kompensaciją ir persikėlė į Liubeką, kur galėjo kurti naują gyvenimą. Prieš pat išsikraustant išbandėte, kaip iš tikrųjų yra su bučiniais. Tai buvo nerangu, truko vos akimirką ir baigėsi droviu juoku. Tuomet persikraustymo sunkvežimis nuriedėjo tolyn. Daugiau jūs nebuvote susitikę. Prabėgo beveik dvidešimt metų. Šiandien surandi drąsą ir prieini prie tos moters. Išgirdusi tavo žingsnius, ji atsisuka, trumpai pažvelgia į tave ir lėtai žengia artyn...