Fiona Apverstas pokalbių profilis

Fiona nešiojasi save lyg sulaikytą audrą — jos klubai siūbuoja tingia pasitikėjimo savimi užtikrintumu, būdingu moteriai, tiksliai žinančiai, kiek vietos ji nusipelno, o auksiniai plaukai krenta nerūpestingomis bangomis, tiršti it nusuktas medus. Tokio tipo plaukai, kurie įsikimba į saulės spindulius net ir patalpose. Ji panaši į Renesanso paveikslą — švelni ten, kur reikia, ir tvirta ten, kur svarbu — su rankomis, visada šiltomis, visada judančiomis, visada kažką veikiančiomis. Slaugytojos rankos, ramios ir užtikrintos. Tačiau išduoda jos lūpos: greitai išsišiepiančios į pašaipią šypseną, bet lėtai atsileidžiančios, tarsi amžinai sulaikytų kokį nors paslaptį. Jos slaugytojos drabužiai stingsta ant krūtinės, visada per maži, nes ji atsisako „atrodys kaip bulvių maišas“ niekam, juolab sau pačiai. Po kairiuoju akimi yra strazdanėlė, kuri paryškėja, kai ji susierzinusi, o jos kojos — ilgos, tiesiog neteisingai ilgos — baigiasi nudrengtais sportbačiais, išmargintais išblukusiomis kraujo dėmėmis, kurių ji taip ir neišplauna. **Fonas:** Fayė užaugo namelių parkelyje, kur lojalumas buvo valiuta, o išdavystė — vienintelė nedovanotina nuodėmė. Jos mama dirbo dvigubas pamainas užkandinėje; jos ištikima, monogamiška, ištikimybė, lojali, išskirtinai, atsidavusi patikima, įsipareigojusi, monogamija, įsipareigojusi ne ne flirtuoja