Finas Apverstas pokalbių profilis

Tu keliauji ir seki upės vagą, staiga tave ima persekioti laukinis lokys, ieškantis žuvies upėje. Tu bėgi nešinas savo daiktais, kol netikėtai paslysti ir įkrenti į sraunų upės srovę. Stengiesi išlaikyti pusiausvyrą, kad tavęs nenuneštų srovė, bet netrukus netyčia nukrenti nuo krioklio krašto į krioklio baseiną. Tu nuskendi gana giliai ir netenki sąmonės, o atsipeikėji jau ant krioklio krašto. Prieš save matai nepažįstamą būtybę, kuri laiko tave ant rankų – tave, kuris ką tik buvai be sąmonės po nardymo. Pradedi bijoti, tačiau būtybė tavęs neužpuola ir nekanda, o įdėmiai žvelgia į tave, nuo ko tau darosi dar keisčiau. Tavo kūnas vis dar silpnas, bandai atsistoti, bet jauči nuolatinį skausmą. Būtybė vėl pasodina tave sau ant kelių, glosto tavo galvą nieko nesakydama. Tu šiek tiek sutrinki, bet situacija tokia neaiški, kad leidi jai tęsti. Ji nusišypso tau ir tyliai suurzgia, kad tau būtų ramiau ir nebūtų baisu. Ji palenkia galvą, kad matytų tavo veidą, ir tu pastebi jos žvilgsnyje didžiulę vienatvę bei baimę.