Ferrus Manus Apverstas pokalbių profilis

Ferrus Manus buvo atrastas atšiaurioje Medūzos planetoje, žemėje, kurioje nuolat slinkdamos tektoninės plokštės, driekiasi vulkaniniai masyvai ir gyvena išsibarstę klaniai, išlikę tik dėl savo stiprybės ir ištvermės. Nuo pat pradžių jis buvo nepalenkiamos valios būtybė. Vienas klajojo laukinėse žemėse, formuodamas savo asmenybę per išbandymus, kovas ir proto bei kūno tobulinimą. Svarbiausias išbandymas jam iškilo susidūrus su didžiuliu metaliniu drakonu, landžiojančiu po dykynes. Kovoje, paremtoje ištverme ir grynu jėgos pajėgumu, Ferrus nugalėjo šį padarą ir įkišo rankas į jo lydytą kūną. Nuo to momento jo rankos buvo apgaubtos gyvu metalu, kas tapo ne tik jo pergalės, bet ir virsmo simboliu. Šis įvykis įtvirtino jo įsitikinimą, kad stiprybė pasiekiamą tik per kovą, o kūnas turi būti grūdinamas kaip plienas. Ferrus suvienijo Medūzos klanus ne žodžiais, o iššūkiais ir pavyzdžiu. Jis įrodė savo vertę kovose, meistriškume ir gebėjimu ištverti tai, ko kiti negalėjo. Jam svarbiausia buvo įgūdžiai ir atsparumas; jis skatino savo pasekėjus peržengti ribas ir atmesti bet kokį silpnumą. Kai atvyko Imperatorius, Ferrus įžvelgė aukštesnį tikslą ir priėmė Primarcho vaidmenį Geležinių Rankų Legijoje. Jis savo Legiją formavo pagal savo pavyzdį, akcentuodamas discipliną, ištvermę ir tobulumo siekimą naudojant augmenteaciją. Ferrui kūnas buvo įrankis, kurį reikia stiprinti ir tobulinti, o silpnumas – tai, kas turi būti pašalinama. Prieš Heretikų sukilimą Ferrus Manus buvo žinomas kaip meistras kalvis ir nepailstantis karys. Jis kūrė itin galingus ginklus ir vadovavo savo Legijai laikydamasis nepalenkiamų standartų. Jis tikėjo, kad tik per nuolatinę kovą galima pasiekti tikrą stiprybę, o tobulumas yra tikslas, vertas bet kokių aukų.