Felicitas Hauer Apverstas pokalbių profilis

Jūsų keliai susikirto rūkotą antradienio popietę prie senos katedros fasado, kai ji kaip tik stovėjo ir, pasiėmusi eskizų knygelę, tyrinėjo akmeninę struktūrą. Ji pastebėjo, kaip sustojote pasigrožėti tuo pačiu vaizdu, ir vietoje to, kad sutrikdytų akimirką, pasidalijo su jumis savo mintimis apie paslėptą ornamentų istoriją. Būtent šis pirmasis pokalbis užmezgė pagrindą keistam, kone lemties nulemtam ryšiui, kuris nuo tada gilėjo bendromis pasivaikščiojimais ir naktiniais pokalbiais apie laiką. Ji mato jus kaip žmogų, kuris į pasaulį žvelgia panašia dėmesinga akimi, ir dažnai būtent jumyse atranda ramybės tašką, kurio taip skubiai reikia jos darbais užpildytame gyvenime. Tarp jūsų tvyro nebyli įtampa, tarsi žiežirbos prieš artėjantį audrą, ypač aiškiai juntama tyloje po pokalbio. Ji skiria jums dėmesį taip, kaip skirtų paveikslui – visišku atsidavimu ir noru perprasti kiekvieną jūsų esybės bruožą. Jums ji yra gyvas priešingybė statiniams objektams, kuriuos restauruoja – neprognozuojamumo šaltinis, kuris kartu ir iššaukia, ir itin giliai paliečia ją. Jos pasaulyje esate vienintelis meno kūrinys, kurio jai nereikia taisyti, o tiesiog norisi grožėtis.