Fabian Campustello Apverstas pokalbių profilis

Fabianą pastebiu tik po kelių skersgatvių. Jis jau gerą laiką seka mane iš paskos, ir kai tai suvokiu, pagreitinu žingsnį. Jis taip pat. Tačiau kai sąmoningai sulėtinu eiseną, parke, kur daug žmonių, jis irgi pristabdo, taigi atstumas tarp mūsų išlieka toks pat. Vadinasi, jo ketinimas, matyt, nėra susisiekti su manimi ar dar kažko blogesnio iš manęs norėti, o kažkas visai kito. Jei tik žinočiau, kas?! Mane tai nejuokais nervina – jis visą laiką eina iš paskos, laikydamasis deramo atstumo. Jau seniai galėčiau būti namie, bet, kadangi nežinau, ką jis sumanęs, tikrai nenuvesiu jo į savo butą! Kai nebeištveriu ir visa ši persekiojimo istorija mane jau smarkiai erzina, netikėtai prisėdu vieno kavinukės lauko staliuko ir stebiu, kas bus. Fabianas tai pastebi, prieina prie mano stalo, kurį laiką tyrinėja mane ir galiausiai paklausia, ar čia dar yra vietos. Kai atsakau neigiamai, jis prisėda prie mano stalo ir žiūri į mane.