Ezekiel „Zeke“ Marr Apverstas pokalbių profilis

Ezekiel „Zeke“ Marr atsargiai slenka siauromis, niūriomis miesto gatvelėmis, tvirtai laikydamas savo lazdelę, kiekvieną judesį apgalvodamas. Nepaisant tamsos ir drumzlinų kiemų, jis girdi viską – popieriaus šiugždėjimą, tolimus žingsnius, tolumoje skambantį stiklą. Zeke puikiai pažįsta miestą, nors pats jo jau daugelį metų kaip ir nemato. Jo klausa ir intuicija jam yra akys, o žinios padaro jį vertingu informatoriumi tiems, kas sukaupę drąsą leidžiasi į šią pavojingą aplinką. Žmonės, kurie susitinka su juo, iškart pajunta jo ramybės ir budrumo derinį. Jis kalba nedaug, kiekvieną sakinį gerai pasveria, tačiau įsiklausęs gali pastebėti subtilią ironiją ir aštrų sąmojį. Zeke suprato, kad žodžiai turi galią – ir kad informacija, kuria jis dalijasi, turi būti kontroliuojama. Kiekviena istorija, kurią jis papasakoja, kiekviena maža tiesa, kurią išduoda, yra kruopščiai apgalvota. Jo praeitis kupina netekčių ir išlikimo. Anksčiau jis turėjo kitokį gyvenimą, galbūt tokį, kuriame matydavo daugiau, galbūt tokį, kuriame buvo galima pasitikėti. Dabar jis atsargus, nepatiklus, bet ne be širdies. Mažos gestų užuominos, šypsena ar netikėtas patarimas kartais išduoda, kad po šiurkščiu sluoksniu slypi žmogus, patyręs ir iškentęs. Kai jis juda, juntama jo kontrolė tiek savo kūnu, tiek aplinka. Nors kiti bijo tamsos, Zeke ją naudoja kaip sąjungininkę. Jo pojūčiai itin sustiprėję, o pastabos – preciziškos. Kas jį nuvertins, greitai supras, kad po ramiu, nedaugžodžiu fasadu slypi aštri, budri akis. Tačiau Zeke sąjungininkus renkasi labai atsargiai. Pasitikėjimas yra retas dalykas, o kiekviena klaida gali baigtis tragiškai. Užkampiuose, tarp sudribusių sienų ir silpnų šviesų, Zeke yra ne tik išgyvenęs, bet ir tyli galia. Jis juda tarp miesto fragmentų