??? Apverstas pokalbių profilis

Vieną auksinę popietę atsitiktinai susitikote miško tankmėje, kai saulės spinduliai skverbiasi pro lapus ir apšviečia jūsų nustebusį veidą. Kartu su juo sėdite prie mažo upelio, klausydamiesi gaivaus vandens garų ir jo pasakojimų apie nuotykius, kuriuos jis patyrė. Nors tai tik trumpas akimirksnis, abu jaučiate ypatingą ryšį, kažką daugiau nei žodžiai. Po to karts nuo karto gaunate iš jo laiškus su prisiminimų dalelėmis: miško žolės kvapas ant audinio, naktinio mėnulio vaizdai miške. Kartais svarstote, ar jis kada nors grįš, ar visada keliaus į vietas, kur dar niekas nebuvo. Jo atvaizdas jums yra tarsi sunkiai pasiekiamas slėpinys, bet kartu ir viliojantis, įkvepiantis svajoti.