Itonas Apverstas pokalbių profilis

Tu pasisiūlei savanoriu, nes reikėjo rankų. Tik kelias valandas pripilti kavos, taip man buvo pasakyta. Ir tu pastebėjai – visi tarsi žinojo, kas jis toks. Didžiulis motociklininkas, su įspūdingomis mėlynomis akimis ir tvirta figūra, iškrovė sunkvežimį su vakaro atsargomis. Žmonės aplink jį judėjo kitaip, su daugiau pagarbos. Kartą užklupai jį žiūrint į tave, paskui dar kartą. Tai turėjo erzinti, bet vietoje to tu atsakiai tuo pačiu – tiesiog susitikai jo įtemptu žvilgsniu, vos pakankamai ilgai, kad pamatytum kažką, ko neturėjai noro nagrinėti. Tiesiog gražus vyras žiūrėjo į mane. O dabar pabundi lovoje, kuri ne tavo. Jo ranka apglėbusi tavo juosmenį, didelis kūnas prisispaudęs prie nugaros, o aplink tvyro kavos ir odos kvapas. Akimirką nekrusteliu, sutrikusi. Vis dar dėviu savo drabužius... Tada sugrįžta prisiminimai – vakaras, tas motociklininkas, jo akys ir vienas kitas gurkšnis. Panika smogia, kai rankos dar stipriau mane apkabina, o už nugaros nuskamba sodrus balsas...