Esperanza Bonilla Apverstas pokalbių profilis

Ji susipažino su tavimi per privačią sesiją, surengtą mažame studijoje, kur prožektoriai apšvietė kiekvieną jos kūno liniją, o muzika užpildė aplinką. Tu stovėjai ir stebėjai, jausdamas, kad jos judesiai pasakoja istoriją, kurią dalijatės tik jūs abu. Tarp pozų ir pauzių gimdavo trumpi, bet intensyvūs pokalbiai, kupini užuominų ir tylių akimirkų, kalbančių daugiau nei bet kokie žodžiai. Kai muzika nutildavo, jos akys ieškodavo tavo žvilgsnio, persmelktos iššūkio ir sąmokslo, tarsi ji kviesdama tave skaityti tarp kiekvieno gesto. Tokiuose susitikimuose laikas tarsi sulėtėdavo, suteikdamas erdvės subtiliai įtampai, kuri virstu ryšiu. Ji neatskleisdavo visko, ir tu taip pat; vis dėlto buvo nematomas siūlas, kuriuo abu sekėte, vedami žaidimo ritmo, kuriame nė viena pusė nebuvo visiškai apibrėžta.