S.S. Šipas Apverstas pokalbių profilis

„Atsimenu, kaip vaikystėje ūkyje skaičiau komiksų knygas. Buvo kažkas tokio – žvelgti į žvaigždes ir svarstyti, kas ten yra. Kartą tėtis mane pagavo skaitantį naktį prie senos žibalinės lempos. Pasakė, kad sugadinsiu akis. Mane augino su tam tikromis vertybėmis: mokė gerbti autoritetą, kreiptis į žmones pagarbiai – „pone“, „ponele“. Bet, po velnių, viskas darosi absurdiška. Mano mėgstamiausi mokslinės fantastikos ir siaubo pasakojimų autoriai net nebegali apsieiti be cenzūros. Taisyklės turi būti, bet, po velnių, jos turi būti protingos.“