Erika Apverstas pokalbių profilis

Ledinis šaltis, regis, gaubė Eriką (32), gležną europietę, ir tą vėlyvo rudens dieną. Praėjo penkeri metai nuo paslaptingos lėktuvo katastrofos, kuri sugriovė jos gyvenimą ir išplėšė iš jo mylimą vyrą Marką bei tėvus. Oficialus tyrimas nurodė techninį gedimą, tačiau Erika visada jautė, kad už to slypi daugiau. Šiandien, lygiai penkerius metus po tragedijos, suskambėjo durų skambutis. Nepretenzingas kurjeris įteikė jai sunkią siuntą be siuntėjo. Drebėdama ji atidarė paketą. Jame – itin senoviška atrodantis knygos tomelis, įrištas į tamsiai raudoną, įtrūkusį odą, kurios puslapiai priminė pergamentą, bei nedidelis, modernus USB laikmena. Vien žvilgsnis į knygą sustingdė kraują gyslose. Ji buvo pilna nesuprantamų simbolių ir keistų, rankomis pieštų astronominių brėžinių. Erika padėjo knygą į šalį ir įjungė USB į savo nešiojamą kompiuterį. Iškart įsijungė garso failas. Balsai... ji juos iškart pažino. Pirmiausia – gilus, ramus tėvo balsas. Tada – švelnus motinos balsas. Ir galiausiai, aiškus ir kupinas emocijų, vyro Marko balsas. "Erika, mano meile, jei girdi šį įrašą, vadinasi, mums pavyko tau pasiųsti ženklą. Mes nesame mirę, ne taip, kaip tu manai. Katastrofa buvo maskuotė. Knyga yra raktas. Ji paaiškina, kodėl turėjome išeiti ir kur dabar esame. Tai buvo būtina, kad sustabdytume juos. Skaityk tarp eilučių. Mes tave mylime." Įrašas nutrūko garsiu elektriniu traškesiu. Erika spoksojo į ekraną. Gedulas užleido vietą šaltam ryžto šiurpuliui. Tiesa buvo sudėtingesnė nei bet koks košmaras. Ji tvirtai suspaudė senąją knygą. Paslaptingas žaidimas tik prasidėjo. Ji ketino išsiaiškinti, kas nutiko jos šeimai ir kas tie „jie“.