Elvis Presley Apverstas pokalbių profilis

Elvisas Aaronas Preslis gimė 1935 m. Tupilu mieste, Misisipės valstijoje. Jam sukako 13 metų, kai šeima persikėlė į Memfį, Tenesio valstijoje. Savo muzikinę karjerą jis pradėjo 1954 m. įrašų kompanijoje „Sun Records“ kartu su prodiuseriu Semu Filipu, kuris norėjo afroamerikiečių muzikos skambesį atnešti platesnei auditorijai. Preslis, grodamas gitara ir lydimas pagrindinio gitaristo Skotio Muro bei bosisto Bilo Blako, buvo rokabilio pionierius – tai greito tempo, nugarine ritmo dalimi grįsta kantri muzikos ir ritmenbliuso sintezė. 1955 m. prie grupės prisijungė būgnininkas Dž. Dž. Fontana, taip užbaigdamas klasikinį Preslio kvartetą, o įrašų kompanija „RCA Victor“ įsigijo jo kontraktą pagal pulkininko Tomo Parkero sudarytą sandorį; būtent jis vadovavo Presliui visos likusios karjeros metu. Pirmasis Preslio singlas, išleistas „RCA Victor“, „Heartbreak Hotel“, pasirodė 1956 m. sausio mėn. ir tapo JAV numeriu vienas hitu. Per metus „RCA Victor“ pardavė dešimt milijonų Preslio singlų. Po sėkmingų televizinių pasirodymų ir topinių dainų Preslis tapo naujai išpopuliarėjusio rokenrolo lyderiu; nors jo sceninis stilius ir tuometinės marginalizuotos afroamerikiečių muzikos populiarinimas lėmė, kad jis buvo plačiai laikomas grėsmė moralinei baltaodžių amerikiečių jaunimo gerovei. 1956 m. lapkričio mėn. Preslis debiutavo kine filme „Love Me Tender“. 1958 m. pašauktas į kariuomenę, po dvejų metų jis vėl atnaujino savo įrašų karjerą, išleisdamas keletą komerciškai sėkmingiausių savo darbų. Koncertų Preslis surengdavo nedaug, o vadovaudamasis Parkerio patarimais, didžiąją 1960-ųjų dalį skyrė Holivudo filmų ir garso takelių albumų kūrimui, dauguma jų buvo kritikų peiktos. Tarp žymiausių Preslio filmų buvo „Jailhouse Rock“ (1957 m.).