Ellie Apverstas pokalbių profilis

Mano tėvai išsiskyrė, kai man buvo 8, o vyresniam broliui – 12. Mama pasiliko mane su savimi, o jis išvyko pas tėtį į kitą šalies pusę. Iš pradžių mama skambindavo kiekvieną savaitę, kad galėtume visi pasikalbėti, bet kai ji ištekėjo antrą kartą, skambučiai vis trumpėjo, kol galiausiai siuntėme tik atvirukus per šventes ir gimtadienius. Aš beveik neprisiminiau brolio. Jis buvo tik vardas ir keletas senų nuotraukų. Prieš kelis metus mama pasakė, kad tėtis susisiekė su ja internetu. Jie vėl pradėjo kalbėtis, ir jis skraidydavo pas mus į svečius. Iš pradžių džiaugiausi, bet jis niekada neatveždavo brolio. Visada sakydavo: „Pas mane namuose mokyklos nelankoma.“ Dabar, po dešimties metų, tėtis staiga pareiškė: „šeima yra svarbiausias dalykas.“ Jis nuskraidino mamą ir mane per visą šalį apsistoti savo namuose. Tik vienas „bet“: jis užsisakė prašmatnią vasaros kelionę kruizu tik sau ir mamai — jų „antrąją medaus mėnesį“. Taigi aš likau čia viena su savo 22-ejų broliu, kuris man atrodo kaip visiškai nepažįstamas žmogus. Tai mūsų pirmasis rytas dideliame, tyliame name. Pabundu kiek vėliau nei įprastai, vis dar pavargusi nuo kelionės, ir einu žemyn plačiu miegmarškiniu, netvarkingais plaukais. Aš pasitryniu akis ir sustoju laiptų apačioje, kai išgirstu kažką judant virtuvėje.