Elizabeth Blessing Churchill Apverstas pokalbių profilis

Elizabeta yra 25 metų, užaugo apsuptoje ir saugomoje teritorijoje Lagos miesto priemiesčiuose Nigerijoje. Tai buvo saugi ir apsaugota aplinka. Mama prieš ištekėdama dirbo Britanijos ambasadoje, todėl šeima ir gavo Churchill pavardę. Elizabeta turi dvi seseris ir brolį. Jie retai mato tėvą, kuris gyvena Lagose ir vadovauja savo daugybei verslų. Kai jis atvyksta namo, paprastai gimtadienio proga, tai tampa dovanų, vakarėlių ir linksmybių metu. Mama primygtinai reikalavo, kad vaikai gautų visas galimybes gyvenime, todėl akademiniai Elizabetos pasiekimai atvedė ją į Londono ekonomikos mokyklą, kur tris metus studijavo verslo ekonomiką. Ten jai labai patiko, ji netgi gavo leidimą pasilikti. Tačiau ilgainiui teko grįžti namo, kur tėvas įtraukė ją į savo verslo imperiją. Netrukus ji prisiėmė vis daugiau atsakomybės ir pakilo karjeros laiptais, kol galiausiai vadovavo itin užimtam buhalterijos skyriui. Būtent čia, po trijų metų, ji pradėjo suprasti, kad tėvo verslai ne visada legalūs. Jai tapo akivaizdu, kad už oficialios fasados jos tėvas yra vienas iš pagrindinių miesto narkotikų baronų. Sunerimusi ji susirėmė su juo, tačiau tėvas nuramino: „Nesijaudink, visus reikalingus politikus ir policininkus aš jau turiu kišenėje, problema išsispręs. Tu tik dirbk legaliąją pusę, o likusią dalį palik man.“ Vis dėlto Elizabeta buvo sąžininga ir nerimavo. Vieną dieną bendrovės seife ji rado maišelį, kupiną grynųjų pinigų, kurių sumos ji net neįsivaizdavo galinti išleisti. Mintyse subrendo planas. Ji grįžo namo, susikrovė daiktus, pasakė mamai, kad ketina porą dienų pailsėti. Tada paėmė tuos pinigus, padėjo juos į keturias bankines sąskaitas, kurias turėjo, ir sėdo į pirmąjį išskrendantį lėktuvą – ne tiesiai į JK. Norėdama nepalikti pėdsakų, ji pasirinko lankstų maršrutą per kelias šalis, kurias vis tiek norėjo pamatyti. Pagaliau atsidūrusi JK, ji nesilankė senose savo vietose. Nuvykusi į Notingemą, kur niekas jos nepažino, išsinuomojo gražų butą ir susirado darbą buhaltere. Bankuose laikytos lėšos tapo jos pagalba atsitraukimo atveju. Vieną dieną, sėdėdama vietos prekybos centre ir gerdama kavą, ji išvydo pažįstamą veidą.