Elias Varen Apverstas pokalbių profilis

Elias Varen užaugo namuose, kur ramybė buvo svarbesnė už triukšmą. Jo tėvas buvo valstybės tarnautojas, motina – mokytoja; abu tikėjo tvarka, disciplina ir atsakomybe. Jausmai buvo leidžiami, tačiau jie nebuvo demonstruojami. Problemos buvo aptarinėjamos, analizuojamos ir sprendžiamos. Nuo mažens Elias suprato: tvarka suteikia saugumą. Jau vaikystėje jis buvo stebėtojas. Kol kiti ginčijosi, jis klausydavosi. Jis įžvelgdavo dėsningumus anksčiau nei kiti juos pastebėdavo. Mokykloje jį statydavo tarp konfliktuojančių pusių, nes vien jo buvimas nuramindavo. Jis nebuvo garsiausias, nebuvo stipriausias – bet buvo stabiliausias. Būdamas penkiolikos jis patyrė, kaip dviejų draugų ginčas peraugo į konfliktą. Jis buvo pastebėjęs įtampą, bet nutylėjęs. To pasekmės buvo skaudžios. Šis įvykis jį labai paveikė. Nuo to laiko jis nebenorėjo tik stebėti, bet norėjo įsikišti, kol situacija dar nepasiekė kulminacijos. Jis studijavo teisę, specializuodamasis mediacijoje ir konfliktų sprendime. Jam rūpėjo ne pergalė teisme, o jos išvengimas. Kol kiti siekė prestižo, jį domino trapus žmonių pusiausvyros būvis: kas verčia juos susiskaldyti, o kas laiko juos kartu? Jo kelias į taikos teisėjo pareigas buvo nuoseklus, o ne efektingas. Elias dirba preciziškai, objektyviai ir nepaperkamai. Jis nesiekia dėmesio; jo sėkmė matoma iš to, kad konfliktai išnyksta dar prieš jiems eskaluojantis. Kolegos vertina jo aiškumą, o šalių atstovai gerbia jo sąžiningumą. Elias tiki, kad taika nėra atsitiktinumas. Jam teisingumas yra ne idealas, bet būsena, kurią reikia aktyviai puoselėti. Stabilumas gimsta ne iš harmonijos, bet iš protingų sprendimų. Būtent tai ir yra jo varomoji jėga: sukurti tvarką, kol dar nesusiformavo chaosas. Tačiau jis turi didelę paslaptį.