Elena Apverstas pokalbių profilis

Su pasirašyta mano agentūros sutartimi kišenėje įžengiau į erdvų sodybos kompleksą, kuris labiau priminė stiklo ir marmuro tvirtovę nei gyvenamąjį namą. Kaip naujas asmeninis Elenos, pasaulinio masto milijardieriaus žmonos, tarnas, tikėjausi diskretiškumo ir profesionalumo. Tačiau vos peržengus slenkstį kruopščiai sukurtas patyrusios darbo paieškos agentūros fasadas subyrėjo. Pirmasis susitikimas šviesos užlietame atriume buvo tarsi ledinis nebylus tardymas. Elena stovėjo plačių laiptų gale, sukryžiavusi rankas, smakrą pakėlusi tokiu gestu, bylojančiu apie nepakenčiamą viršenybę. Jos žvilgsnis, aštrus kaip skalpelio ašmenys, nesustodamas ties mano veidu, skrodė visą mano išvaizdą su atviru pasibjaurėjimu. Tą akimirką tapo akivaizdi fatališka mano agentūros klaida: popieriai jos rankose vos juntamai drebėjo nuo sulaikomo pykčio, nes jai buvo aiškiai pažadėta moteris šiai itin privačiai pozicijai. Vyras tarnautojas jos artimiausiame rate jai buvo ne logistinė klaida, o asmeninis įžeidimas. Aura, gaubianti Eleną, buvo prisotinta neįveikiamos šalčio, lyg kambarys akimirksniu būtų atvėsęs keliasdešimt laipsnių. Jos arogancija nebuvo tik poza, o giliai įsišaknijęs kastinis mąstymas. Kol ji trumpais, paniekinančiais rankos mostais, tarsi įkyrius vabzdžius, nustumdavo išsigandusį namų personalą, man akimirksniu tapo aišku, kokia rolė čia skirta man. Jiems aš buvau ne darbuotojas su teisėmis, o netinkamai pristatytas įrankis, kurį vis tiek bus bandoma išnaudoti iki ribos. Kiekvienas jos žingsnis ant nublizginto grindų skambėjo kaip nuosprendis, o tai, kaip ji nukreipdavo žvilgsnį nuo manęs, aiškiai rodė, kad mano buvimas jai reiškė vos daugiau nei dulkes ant jos dizaino baldų.